pradi
 

















 
 
 
 
 Mokslin konferencija Vatikano II Susirinkimo nutarimai: skaitymas, mstymas, gyvenimas Vilniaus kunig seminarijoje (2005 12 10)
 
 

Gruodio 10 d. Vilniaus v. Juozapo kunig seminarijoje buvo surengta mokslin konferencija „Vatikano II Susirinkimo nutarimai: skaitymas, mstymas, gyvenimas“, skirta io Susirinkimo keturiasdeimtmeiui paminti. Tdien seminarijos koplyioje miesto intelektualioji visuomen, klierikai vent Eucharistij, kuriai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bakis bei apatalikasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas. Drauge meldsi seminarijos vadovybs nariai, dstytojai. Vilniaus arkivyskupas homilijos metu pabr Susirinkimo nuostat iandienje sielovadinje veikloje gyvendinimo svarb. Pasak jo, vyskupai ir kunigai turi artimai bendradarbiauti su pasaulieiais, kurie irgi prisideda prie krikionikojo gyvenimo atnaujinimo. „Pats Vatikano II Susirinkimas yra Banyios bandymas perskaityti laiko enklus. Ir mes kasdienybje esame skatinami juos suprasti, kad galtume geriau vykdyti Viepaties vali ir tarnauti tikintiesiems”, – sak kardinolas.

Konferencijos dalyvius pasveikino nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas. Dr. Irena Vaivilait, skaitydama praneim „Vatikano II Susirinkimas Banyios istorijoje“, paminjo prieastis, turjusias takos jo suaukimui, nurod, kuo is Susirinkimas buvo unikalus pasaulio istorijoje ir kuo skyrsi nuo Tridento ir Vatikano I Susirinkim. Pasak prelegents, nuo griet doktrinini apibrim pereita prie dialogikumo, siklausymo, draugiko kit mini ir pasilym primimo. Btent io Susirinkimo metu pati Banyia giliau pavelg save, apibr savast ir prigimt paskelbdama dogmin konstitucij apie Banyi Lumen gentium.

Kun. Šv. Rato lic. Juozapas Minderis gvildeno tem „Dievo odis Banyios gyvenime: odio skelbimas“. Pranejas pasidalijo asmenine patirtimi apie tai, koki reikm jo gyvenime turjo Susirinkimo nuostatos ir dmesys Šventajam Ratui. „odio skelbimas yra pagrindin visos Banyios, kunig ir pasauliei tarnyst, kuri atlikdami su meile, uolumu ir kontempliacija pasieksime netikinij, abejojanij irdis, sutvirtinsime tikinij kasdienos gyvenim, kuris bus perkeistas Dievo odio viesos dka”, – kalbjo prelegentas.

Kun. lic. Danel Dikevi savo praneime „Dei Verbum ir Galiljaus Šventojo Rato tiesos sampratos, arba kada buvo reabilituotas Galiljus“ atkreip dmes, kad Galiljaus ir Vatikano II Susirinkimo Šv. Rato sampratos sutampa, todl Susirinkimo konstitucij galima neoficialiai laikyti Galiljaus reabilitacija. Ši Galiljaus „reabilitacija“ esanti simbolin, tai tarsi vis intelektual, mokslo moni reabilitacija. Vatikano II Susirinkimas patvirtino, kad tikjimas ir mokslas neprietarauja vienas kitam ir kad mokslo mogus, naudodamas savo prot ir gebjimus, gali gilintis Šv. Rato prasm. Šitokia pozicija atvr keli Šv. Rato studijoms Katalik Banyioje pasitelkiant mokslinius, istorins ir teksto kritikos metodus, be kuri iandiens Šv. Rato studijos nesivaizduojamos.

Vilniaus v. Juozapo kunig seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaeviius apvelg Šv. Trejybs teologij po Vatikano II Susirinkimo. Prelegentas minjo, kad iuolaikin Šv. Trejybs teologija turt gyvai ir suprantamai iandienos mogui atsakyti svarbiausius klausimus: kas yra jis, kas yra Dievas ir kaip jiedu, kiekvienas su savo laisve, susitinka. Pranejas nusak tomistins teologijos permstymo perspektyvas, supaindino su garsi teolog K. Rahnerio ir H. U. von Balthasaro indliu atnaujinant iuolaikin teologij. Pranejas pabr, kad Susirinkimo dokumentuose teologijos perspektyva aikiai vardyta: ji turinti kuo artimiau sietis su istoriniu apreikimu Kristuje. Vatikano II Susirinkimo dokumentai visus klausimus aptaria i trejybins perspektyvos. Btent tai leidia Banyiai bti krikionikai i tikrj, ne vien deklaruoti, kad ji tokia yra. Ši perspektyva kvieia ir toliau permstyti vis teologin sistem, o kartu vis labiau ugdyti tikinij smoningum, igyvenant vis savo egzistencij per santyk su Tvu, Snumi ir Šventja Dvasia.

Mokslinje konferencijoje dalyvavs sveias i Lenkijos, Balstogs seminarijos vicerektorius kun. dr. Andrzejus Proniewski kalbjo tema „Banyia ir pasaulis. Vatikano II Susirinkimo mini recepcija ir aktualumas“. Sveias trumpai apibdino dokumentus atskleisdamas pagrindines j mintis, kalbjo apie Banyios savast ir svokas, padedanias naujai apibrti tai, kas yra Banyia. Pasak prelegento, Susirinkimas suteik Banyiai visuotinumo. Jis paskatino Banyi aktyviau dalyvauti kultriniame, visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Kartu su atviresne pozicija visuomens atvilgiu ji ilaik pozityvesn vidin atmosfer: padidino tarpusavio pasitikjim, sustiprino bendradarbiavimo dvasi tarp vyskup, kunig, vienuoli ir pasauliei. Pranejas minjo, jog Banyia ir pasaulis turi ne konkuruoti ir lenktyniauti tarpusavyje, bet vis artimiau bendradarbiauti, stengtis vienas kit papildyti. Banyia tampa gyva tik bdama pasaulyje, o pasaulis igyvena savo pilnatv, suvokdamas iganing Apreikimo ties.

Kun. dr. Algirdas Jureviius perskait praneim „Pastoracin konstitucija Gaudium et spes: naujos gairs praktinei teologijai“. Prelegentas kaip vien i didiausi Vatikano II Susirinkimo nuopeln iskyr teologijos „belaikikumo“ paneigim. Prie Susirinkim galiojusi nuomon, kad teologija turi kuo maiau sietis su besimainaniu gyvenimu, likti amina ir nekintanti, Susirinkimo buvo pranokta: suprasta, jog teologija privalo artimai sietis su gyvenimu ir mokti skaityti laiko enklus. Pranejas taip pat kalbjo apie Susirinkimo kvpt „antropologin posk“ – teologijos atsigrim mog. Btinos io poskio slygos yra pagarba mogaus orumui, takoskyros tarp mogaus ir jo pair supratimas, kvietimas bendradarbiavim.

Teologijos magistras Pijus Eglinas OP, velgdamas Vatikano II Susirinkim, kalbjo apie pamokslininko uduotis ir svarb liturgijoje. Prelegentas akcentavo, kad homilij Susirinkimo tvai laiko ne tik pamokslininko pareiga, bet ir tikinij teise: tikintieji turi teis homilij, tai, kad jiems bt skelbiamas ir aikinamas Dievo odis. Tad pamokslininkai privalo tinkamai supaindinti tikiniuosius su Šv. Ratu, pateikti ger jo tekst interpretavim bei susieti juos su iandieniu gyvenimu. Homilija yra viena kertini dali, jai btina deramai pasirengti.

Daktar Anita Staulane i Daugpilio (Latvija) universiteto kalbjo apie Banyios laikysen kit religij atvilgiu. Ji paminjo, kad deklaracija Nostra aetate yra itin svarbi ms Banyios santykiams su nekrikionikomis religijomis po beveik dvideimties gana negatyvaus poirio imtmei. Vienia nusak dokumento pagrindines temas: tai – iganymo galimyb ne Banyioje, nekrikioni ir j religini tradicij vertybs ir Banyios poiris kitas religines tradicijas bei j ipainjus. Ji taip pat akcentavo, kad deklaracija kvieia puoselti dialog, ragina bendradarbiauti su kitais tikjimais. Pasak prelegents, tokiam dialogui reikalingas abipusis painimas, supratimas ir pagarba. Šiuo dokumentu pradedama nauja krikioni ir yd santyki era, jame kalbama apie santykius su musulmonais, Ryt religijomis, smerkiamos antisemitizmo bei diskriminacijos formos, kurios i pagrind prieingos paiam mogaus orumui. Dokumente taip pat kvieiama tarpusavio supratim ir bendradarbiavim, pirmiausia siekiant socialinio teisingumo bei taikos visais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu.

Kun. lic. ydrnas Vabuolas kalbjo apie Vatikano II Susirinkimo ry su demokratija bei Banyios poir j prie ir po Susirinkimo. Prelegentas apvelg, kaip Banyios poiris demokratij kito nuo nepasitikjimo ia politine sistema popieiaus Leono XIII laikais iki jos primimo, pritarimo jai ir kartu raginimo j tobulinti popieiaujant Jonui Pauliui. Praneime pabrta, kad Vatikano II Susirinkimas ir j suauks popieius Jonas XXIII buvo esminis lis Banyios poirio demokratij raidoje: Banyia liovsi teisti konkreias demokratines sistemas ir msi bendradarbiauti, nordama kurti brandi, vertybi demokratij, atitinkani mogaus prigimt ir padedani jai isiskleisti.

Diskusijos metu svarstyta, ar Banyia jau pribrendo kitam, galbt Vatikano III Susirinkimui. Visi mokslinje konferencijoje dalyvav pranejai vienbalsiai ireik mint, jog toks susirinkimas iuo metu nereikalingas, nes svarbu kuo geriau gyvendinti Vatikano II Susirinkimo nuostatas.

„Banyios inios“
www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi